Išlenkta šlaunikaulio veleno fiksavimo suspaudimo plokštė

Išlenktos šlaunikaulio diafizės fiksavimo suspaudimo plokštės (LC-DCP) operacijos procesas paprastai apima šiuos veiksmus: Priešoperacinis planavimas: Chirurgas peržiūrės paciento ligos istoriją, atliks fizinę apžiūrą ir peržiūrės vaizdinius tyrimus (pvz., rentgeno nuotraukas arba KT tyrimus), kad įvertintų lūžio tipą, vietą ir sunkumą. Priešoperacinis planavimas apima tinkamo LC-DCP plokštės dydžio ir formos nustatymą bei varžtų padėties planavimą. Anestezija: Pacientui bus taikoma anestezija, kuri gali būti bendroji arba regioninė nejautra, priklausomai nuo chirurgo ir paciento pageidavimų. Pjūvis: Chirurginis pjūvis atliekamas išilgai šlaunies šono, kad būtų galima pasiekti lūžusį šlaunikaulio diafizę. Pjūvio ilgis ir vieta priklauso nuo konkretaus lūžio modelio ir chirurgo pageidavimų. Redukcija: Lūžusių kaulų galai sulygiuojami (suspaudžiami) į tinkamą padėtį naudojant specializuotus instrumentus, tokius kaip spaustukai arba kaulų kabliai. Tai padeda atkurti normalią anatomiją ir skatina tinkamą gijimą. Kaulo paruošimas: Išorinis kaulo sluoksnis (antkaulis) gali būti pašalintas, kad būtų atidengtas kaulo paviršius. Tada kaulo paviršius nuvalomas ir paruošiamas, kad būtų užtikrintas optimalus kontaktas su LC-DCP plokštele. Plokštelės įdėjimas: išlenkta šlaunikaulio diafizės LC-DCP plokštelė kruopščiai uždedama ant šlaunikaulio diafizės šoninio paviršiaus. Plokštelė atitinka natūralų šlaunikaulio linkį ir yra sulygiuota su kaulo ašimi. Plokštelė pozicionuojama naudojant specialius instrumentus ir laikinai pritvirtinama prie kaulo kreipiamosiomis vielomis arba Kiršnerio vielomis. Varžtų įdėjimas: tinkamai įdėjus plokštelę, varžtai įkišami per plokštelę į kaulą. Šie varžtai dažnai įstatomi užfiksuotoje padėtyje, kuri užtikrina stabilumą ir padeda skatinti gijimą. Varžtų skaičius ir padėtis gali skirtis priklausomai nuo konkretaus lūžio modelio ir chirurgo pasirinkimo. Intraoperacinis vaizdavimas: procedūros metu gali būti naudojami rentgeno spinduliai arba fluoroskopija, siekiant patvirtinti tinkamą lūžio išlygiavimą, plokštelės padėtį ir varžtų išdėstymą. Žaizdos uždarymas: pjūvis uždaromas siūlais arba kabėmis, o žaizda uždedamas sterilus tvarstis. Pooperacinė priežiūra: priklausomai nuo paciento būklės ir chirurgo pasirinkimo, pacientui gali tekti naudoti ramentus arba vaikštynę, kad būtų lengviau vaikščioti ir išlaikyti svorį. Reabilitacijai palengvinti ir pažeistos kojos jėgai bei judrumui atkurti gali būti rekomenduojama kineziterapija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad chirurginė technika ir konkretūs veiksmai gali skirtis priklausomai nuo chirurgo patirties, paciento būklės ir konkretaus lūžio modelio. Ši informacija pateikia bendrą proceso apžvalgą, tačiau norint išsamiai suprasti operaciją, būtina konsultuotis su kvalifikuotu ortopedu chirurgu.